Vitaminai yra biologiškai veiklūs organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi ir veiklai. Organizmas vitaminų beveik negamina ir beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Žinoma apie 20 vitaminų, kiekvienas iš jų atlieka savo funkcijas. Dėl vitaminų stokos skirtingais amžiaus tarpsniais gali sutrikti organizme vykstantys procesai.

Kūdikystė ir vaikystė – svarbu žinoti tėveliams!

Kaip rodo apklausos, tik 5 proc. tėvų reguliariai duoda savo vaikams vitamininių preparatų. Tačiau tyrimų metu nustatyta, kad, nepaisant to, kur maitinasi vaikas, jis su maistu negauna reikiamo kiekio vitaminų. Bloga ekologinė situacija, protinio, psichologinio ir emocinio krūvio didėjimas, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poveikį.

Tėvai galėtų patys atpažinti, kokio vitamino nepakanka jų vaikui. Jei trūksta vitamino B2 – skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos, vaikas būna nuvargęs, neveiklus.

Vitamino C trūkumas dažniausiai pasireiškia dantenų kraujavimu.

Trūkstant vitamino A, gali atsirasti vadinamasis vištakumas (kai blogai matoma sutemus). Vaikas greitai pavargsta, sausėja oda, atsiranda pūlinukų, sutrinka augimo procesas.
Dėl kalcio stokos mažiems vaikams gali išsivystyti neteisingas dantų sukandimas, stuburo iškrypimas, kreivakojystė, susilpnėti ir suplonėti pirštakauliai.

Paaugliams ir jaunimui – ypač reikalingas vitaminas B, kalcis ir cinkas

Paauglystės laikotarpiu sparčiai pradeda vystytis ir augti kaulai, todėl kalcio reikia daugiau nei suaugusiems.
Taip pat labai reikalinga geležis – vaikinams raumenų masei susiformuoti, o merginoms dėl atsiradusių menstruacinių ciklų kas mėnesį prarandamam geležies kiekiui papildyti. Jei geležies nepakanka – gali sutrikti ir fizinis, ir psichinis vystymasis.

Vitaminas B1 yra svarbus normaliam nervų sistemos ir širdies funkcionavimui,augimui bei vystymuisi ir raumenų metabolizmui.

Vitaminas B6 yra svarbus normaliam augimui ir audinių palaikymui bei sveikai odai, nagams ir plaukams.
Cinkas labai svarbus normaliam reprodukcinės sistemos išsivystymui. Manoma, kad dėl cinko trūkumo paaugliai gali tapti agresyvesni, linkę į nusikaltimus. Taip pat cinkas reikalingas odai, todėl, jeigu jo netrūksta, ne taip vargina jaunatviniai spuogai.

Šiuo gyvenimo laikotarpiu taip reikėtų nepamiršti vitamino C ir beta karotino, kurie stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Vitaminų poreikiai darbingo amžiaus žmonėms

Suaugęs racionaliai mąstantis žmogus turėtų stengtis maitintis visaverčiu, naudingų maisto medžiagų kupinu maistu, tačiau... ne visada suspėja. O tada prasideda...
Kai stinga vitamino A, sutrinka skrandžio, kepenų veikla, pablogėja regėjimas, jaučiamas nuovargis. Dėl B grupės vitaminų stokos padidėja dirglumas, sutrinka medžiagų apykaita, gali atsirasti rankų bei kojų tirpimas, sutrikti širdies veikla. Trūkstant vitamino C, silpsta imunitetas, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja darbingumas, sutrinka miegas, pablogėja nuotaika. Vitaminas D dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stoka sutrikdo kaulų mineralizaciją –kaulai tampa netvirti. Esant vitamino E trūkumui, prastėja savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Kalcio stoka suaugusio žmogaus organizme didina osteoporozės riziką. Kalcio trūkumo požymiai gali būti širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, atminties pablogėjimas, galūnių tirpimas, raumenų mėšlungis, sąnarių skausmas. Esama duomenų, kad nepakankamas kalcio kiekis dietoje didina arterinės hipertenzijos, inkstų akmenligės, onkologinių ligų riziką.

Vis daugėja tyrimų, kurių metu nustatoma, jog 40–50 metų vyrams reikėtų vartoti daugiau folio rūgšties. Šis vitaminas padeda sumažinti homocisteino kiekį (jam padidėjus kyla infarkto rizika). Daugeliui vyrų didelis hemocisteino kiekis nulemtas genetiškai, todėl vartoti folio rūgštį tikrai naudinga.

40–50 metų žmonėms didėja infarkto rizika. Būtent šiame amžiuje reikėtų daugiau vitamino E. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai ir gydytojai vis daugiau duomenų pateikia apie jo svarbą lėtinių ligų – koronarinės širdies ligos, Alzheimerio, kataraktos, artrito ar onkologinių – profilaktikai.

Pagyvenę žmonės turėtų nepamiršti kalio ir kalcio

Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, taip ir pagyvenusiems žmonėms labai svarbu papildomai vartoti vitamino D – kad apsisaugotų nuo kaulų lūžių. Manoma, kad vitamino D vartojimas gali sumažinti osteoartrito simptomus.
Kalis žmogui svarbus visą gyvenimą, tačiau pagyvenusiems žmonėms jis ypač reikalingas, nes padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Kalio trūkumas sukelia raumenų silpnumą, širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, nuotaikos pakitimus, depresiją, pykinimą, vėmimą. Kalio yra žuvyje, brokoliuose, žirniuose, pomidoruose, obuoliuose, bananuose, abrikosuose, ypač džiovintuose.

Patariama daugiau vartoti kalcio vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie serga žarnyno, endokrininės sistemos susirgimais, nes tuomet sutrinka kalcio pasisavinimas organizme.

Antioksidantai (tarp jų vitaminai C, E, beta karotinas ir selenas) gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių išsigimimų, priešlaikinio senėjimo ir netgi raukšlių.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad vyrams ir moterims vitaminų poreikis kiek skirtingas.

Vyresnio amžiaus vyrams reikalingos medžiagos, padedančios įveikti daugiau jiems būdingus rizikos veiksnius (rūkymas, didesnės rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis). Tad jiems svarbu gauti didesnį kiekį cinko, seleno, molibdeno, vitaminų C ir E, reikalingų lytiniam pajėgumui.
Brandaus amžiaus moterims reikalingos medžiagos, kurios lėtina senėjimo procesus, taip pat hormoninei pusiausvyrai palaikyti. Sakykim, menopauzės metu, tai būtų medžiagos, kurios padeda lengviau įveikti nemalonius jos simptomus. Tokia yra, pavyzdžiui, soja, kurioje esantys izoflavonai itin teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą organizme.